terpušakis

terpùšakis sm. (1) žr. tarpušakis: 1. Pn Iš medžio terpùšakio pasidirbau kerepėtą Ds. 2. Ml Pro terpùšakį vaikas pralindo Švnč. ║ šakumo oda: Bruknienojai labai gerai, terpušakẽlis [vaikams] jeigu šunta Str.